A.Visus prabėgusius metus pragyvenau kažko siekdamas, mokindamasis, siekiau geresnio pažymio, darbo, algos, karjeros, tiesiogine žodžio prasme ariau, plėšiausi, sėdėjau po darbo… o kam? Kur tas laikas dabar? Kodėl pradėjo trūkti laiko tam, ką aš labiausiai myliu – tai žmona, vaikai? (nes daug dirbau) Kodėl daug dirbau? (nes norėjau gyventi oriai, išlaikyti šeimą, atostogauti), bet dirbdamas neturėjau laiko daryti tai ką mėgau, arba negalėjau sau to leisti. Teko dirbti po darbo, papildomai, bet laiko dar sumažėjo…

Tuomet vieną dieną supratau – o kas toliau? O jeigu jaunystėje, universitete jau būčiau žinojęs kur link man norėtųsi pasukti? Galbūt šiuo keliu būčiau pasukęs anksčiau?

Tačiau taip nenutiko. Kodėl? Gal manęs tam niekas neruošė? Gal tokių pavyzdžių mažai mačiau? Ką galima būtų padaryti, kad taip nenutiktų mūsų vaikams? Ko jiems reikia, kad jie lengviau ir anksčiau suprastų kas juos traukia, kas patinka? Kaip padaryti, kad jie patys sugebėtų atsirinkti i pasverti sprendimą? Šios mintys sukosi galvoje ne kartą.

Kitas pavyzdys – mokykis, gauk darbą ir bus gerai – tai buvo kalama mano kartos vaikams. O kiek yra sunkiai dirbančių žmonių, kurie daug ko negali sau leisti? Arba tokių kurie dirba nemėgstamą darbą? Kai jie rinkosi, greičiausiai jų pasirinkimas buvo įtakotas kitų žmonių (tėvai, sistema, mokykla, valdžia ir t.t.)

Tad kilo mintis, ugdyti vaiko mąstymą. Neduoti jam paruoštų formulių ar atsakymų, bet išmokinti logiškai dėlioti mintis, suprasti sprendimo pasekmes, parodyti, kad klaidos yra  gerai, nes iš jų galima pasimokyti, kad vaikai išmoktų užduoti sau teisingus klausimus – tai yra svarbiausia. Tuomet nesvarbu kokioje situacijoje bus vaikas/paauglys/žmogus – jis sugebės rasti gerą sprendimą ar išeitį.

Aš taip pat viso to dar tebesimokinu ir tuo ką sužinau, išmokstu dalinuosi. Beje, kai ką išmokstu ir iš savo vaikų

A.Ne, Kortagai – tai nuotykių knyga, nukelianti mus į fantazijų pasaulį. Visi mokomieji dalykai yra įpinti nuotykių istorijose. Tikrai nebus taip, kad perskaitę vieną knygą, vaikai išmoks viską. Pirmoji dalis skirta vaiko supažindinimui su šiuo pasauliu, kitaip sakant švelnus apšilimas su keliomis ar keliolika lengvų pamokančių istorijų. O štai antrojoje dalyje – akivaizdžiai matysis klausimų gausa, skatinanti vaiką galvoti. Susidursime ne tik su gerais dalykais, bet ir su neteisybe, pykčiu, konkrečiu loginiu mąstymu, padedančiu spręsti keblias situacijas, bet vėlgi – visa tai bus nuotykiuose. Mokymasis malonus, kai yra žaidžiama, taip ir šiose knygose – vaikai žais ir pramogaus. Kiekviena ciklo knyga bus skirta vis vyresniam vaikui, kur jis susidurs su vis sudėtingesniais klausimais, kur pamažu prieisime iki tokių klausimų, kaip “Ką daryti užklupus bėdai, kaip sugebėti padėti kitiems, ką vertingo duoda tradicijos, kuo skaitytojas norėtų būti gyvenime, kur norėtų gyventi, kiek pinigų turėti, ką norėtų veikti, kodėl ir t.t.” Visas ciklas bus panašus į dėlionę, kur pilnas paveikslas susideda tik tuomet, kai įdedama paskutinė detalė.

A.Lietuviškos knygos, kurios paskatins vaikų mąstymą.

O jei šiek tiek išplėstai tai – Kortagai tai knyga vaikams, kurioje jie patirs ne tik nepakartojamus nuotykius, žaidimus, sutiks neregėtus gyventojus ir nežinomus mechanizmus, bet ir išmoks naujų gyvenimo paslapčių, loginio mąstymo, būti savarankiškais. Jei vaikams patinka kompiuteriniai žaidimai, tai Kortagai gali juos įtraukti lygiai taip pat, tik čia jie ras tokių istorijų, kurios bus naudingos visame likusiame gyvenime. Tad nenustebkite, jei vaikas prašys tėvų nupirkti jam dar daugiau knygų.

A.Jis gimė lovoje! Taip, taip, lovoje Tik tiksliai nepamenu ar tai buvo vakaras, kokių visiems pasitaiko, kai vartomasi nuo šono ant šono, ar naktis, ar rytas. Tuomet jau sukosi mintys, kad rašysiu knygą vaikams apie skruzdėliukus, kad bus mažas berniukas, skruzdėliukas iš skruzdėlyno ir staiga tik dzinkt galvoje du variantai – Kartogai ir Kortagai. Kelias dienas svarsčiau kuris variantas geresnis ir labiau tinkamas. Šioje vietoje padėjo žmona Jurga, kuri tiesiog pasakė, jog Kortagai maloniau skamba, tuo nulemdama šios nuostabios vaikiškos knygos pavadinimą.

A.Taip padėjo. Šios istorijos pradžia buvo susijusi su Nojumi. Važiuodami mašinoje, ar kur eidami, ar šiaip žaisdami kalbėdavomės apie ką būtų galima parašyti pasaką. Juokaudavome, kurdavome, gan dažnai netgi nesąmones, bet buvo linksma. Tačiau, kai kuriuos pajuokavimus užsirašiau ir jie yra panaudoti Kortaguose.

A.Antroji knyga gavosi kur kas ilgesnė nei pirma ir jau dabar rašau trečiąją šio ciklo dalį ir kol kas idėjų nestokoju. Atsiranda naujų personažų, vietovių, būtybių, o taip pat ir naujų pamokų išmoksime. Berašant kilo mintis, kad kiekviena knyga bus vis šiek tiek vyresniam vaikui. Galbūt rašysiu iki tol kol vaikas tampa paaugliu, o gal net kol universiteto studentu tampa. Jau dabar turiu keletą minčių ir idėjų kas yra aktualu jaunuoliams, tačiau viskas priklausys nuo skaitytojų – kuo daugiau jie dalinsis tuo ką čia sužinojo patyrė su savo draugais, tuo Kortagai taps stipresni. Be abejonės – atsiliepimai taip pat tam gali padėti. Tad dalių bus daug – kiek, sunku pasakyti.

A.Elektroninės knygos yra vis labiau populiarėjantis dalykas ir manau, kad su laiku reikės padaryti KORTAGUS ir elektroniniais. Tačiau kol kas, neskubėsiu, nes esu tikrų daiktų, įvykių ir emocijų šalininkas, o tikra knyga rankose kur kas labiau priartina jaunąjį skaitytoją tiek prie pačios istorijos, tiek prie paveiksliukų emocijų. Elektroninės knygos labiau tinka skaityti suaugusiems, nes vaikų akys ir taip pavargsta nuo televizijos, kompiuterių, telefonų ir kitų skaitmeninių dalykų. Tačiau, tikrai yra dalis skaitytojų, kuriems kur kas patogiau skaityti elektronines knygas, todėl jie nebus pamiršti, bet, teks šiek tiek palaukti. Kol kas man dar reikia labai daug ko išmokti tiek apie knygas vaikams, tiek apie leidybą, tiek apie elektronines knygas O taip pat priklausys nuo Kortagams padedančios komandos.

A.Apie tai dar anksti kalbėti, bet kalbų tikrai bus daug

A.Pirmiausia pateiksiu skaitytojams šią istoriją iki galo. Tai ne tik gražūs nuotykiai, kurie prasidėjo pirmoje dalyje, bus ir netektis, ir išsiskyrimas, gal net vergovė, nauji atradimai, pažintys, karas, taika, draugystė, pirmoji meilė su visais jos prieskoniais – taip, kad šioje istorijoje jau bus visko.

Kita vertus – esu gerų juokų šalininkas, nes taip gyventi yra linksmiau. Tad jau dabar mintys sukasi apie vieną labai smagią dalį, aišku ji bus skita jau ūgtelėjusiems, kad pilnai suprasti visus juokus

A.Gera knyga yra tokia, kurią skaitydami patiriame gerų emocijų, įgyjame patirties arba žinių. „Kortaguose“ rasime visų šių elementų, tad naudingų žinių taip pat. Tai nėra vadovėlis. Vaikams vadovėliai yra nuobodūs. Kur kas įdomiau mokytis patiriant kvapą gniaužiančius nuotykius, kurie nebūtinai baigiasi gerai. Čia mokysimės nebijoti klysti, padėti kitiems, galvoti savo galva, daryti gerus darbus, užjausti, suprasti, vertinti, siekti tikslo, kovoti ir daug kitų panašių dalykų. Tai yra „Kortagų“ pagrindas, bet šiek tiek susipažinsime ir su istorija, gamta, karyba, matematika, kitais dalykais.

A.Pats auginu vaikus, matau, ko jie mokosi, ką veikia, koks yra knygų poreikis augančiam vaikui. Smagu matyti vaiką su knyga rankose, o ne žiūrintį televizorių ar žaidžiantį telefonu ar kompiuteriu, kur daug dalykų jau yra kažkieno sukurta ir vaiko vaizduotė būna apribota. Būna, kai vaikas sako, kad neturi ką veikti, jam neįdomu ir t. t. Rašydamas šią knygą norėjau paskatinti vaikų vaizduotę, leisti jai plėtotis. Prisiminiau, ką mes veikdavome vaikystėje, – nuo balų taškymo, Robino Hudo iki sudėtingiausių bunkerių ir palapinių statymo. Kaip ryte rydavome knygas, net nuvaryti miegoti būdavo sunku. Jos prikaustydavo dėmesį, vaizduotė dirbdavo kaip galingiausias pasaulio kompiuteris, o kartais pasinerdavome į nuostabiausią fantazijos pasaulį, kur viskas būdavo įmanoma. Šie nuotykiai jaudindavo iki širdies gilumos. O kiek naujų dalykų patirdavome ir sužinodavome! Taip ir „Kortaguose“ – vaikai nukeliaus į fantazijos pasaulį, išmoks naujų neatrastų dalykų, teks įveikti logines minkles, rinktis geresnius ar blogesnius variantus ir t. t. „Kortagai“ – ne tik nuotykiai, kai kurios knygos dalys jau dabar atskleis vaikams tam tikrų dalykų, kuriuos mes suprantame tik užaugę. Bet ne visus.

A.Gyvenime kiekvienas žmogus nešiojasi kažką viduje, kas jam patinka. Ir vieni apie tai tik pagalvoja, kiti – svajoja, vieni imasi įgyvendinti svajones jau būdami 18-os, kiti tik 60-ties, o kai kurie taip ir neišdrįsta. Kiekvienam skirtingai. Dažnai daugelis, tarp jų ir aš, sako: „O kaip norėčiau, o jeigu galėčiau, būtų smagu, būtų įdomu ir t. t.“ Ir aš taip sakydavau, kol galų gale pradėjau ne kalbėti, o daryti. O dėl posūkio gyvenime – matyt, kiekvienam žmogui reikia gyvenime patirti tam tikrų išgyvenimų, laimėjimų bei nesėkmių, kurie būna skaudūs, pamokomi, ir tai verčia susimąstyti, ką mes paliksime po savęs, ką galime pagerinti šiame pasaulyje ir kaip padėti ateities kartoms.